Dictionary of the Lithuanian Language.
apvaginti — apvãginti tr. K, Š, KŽ, End, Pln, Plvn; R, R100, MŽ, MŽ131, N apšaukti vagimi: Jis apvãgino mane J. Anas mañ niekuo nekaltai apvãgino Ds. Su kum, su kum galėjo apvãginti, ale ne su kirviais Rdn. Da apvãgintumiam, sakytumiam, išnešiojo mums… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaginti — išvãginti tr. Š, BŽ301, KŽ vagimi išvadinti (ppr. ne vieną kartą): Kiek ana iššaukė, kiek išvãgino: – Šieną pavogei! Užv. Tokia gėda prie visų žmonių!.. Begėdė, ėmė žmogų ir išvagino! V.Krėv. | refl. Š, KŽ: Išsivãgino, išsidirbo, o tretininkės … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaginti — pavãginti tr. 1. NdŽ vagimi pavadinti: Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau J. 2. cur. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką Skdv. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami –… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvagyti — užvãgyti žr. užvaginti: Užvagijo nekaltą žmogų, kaip i Dievo nebijo Ps. vagyti; apvagyti; užvagyti … Dictionary of the Lithuanian Language
